Kognityvinė elgesio terapija – kas tai?
Kognityvinė elgesio terapija
„Mūsų reakcija į įvykius priklauso ne nuo įvykių, o nuo interpretacijos, ir ne įvykiai, o interpretacija sukelia kentėjimą (Epictetus, Albert Ellis)“.
Kognityvinė terapija remiasi hipoteze, kad žmonių emocijos ir poelgiai priklauso nuo to, kaip jie suvokia įvykius. Tai, kaip žmonės jaučiasi, lemia ne pati situacija, bet jos interpretacija (Beck, 1964; Ellis, 1962).
Kognityvinis modelis teigia, kad žmogaus emocijas, elgesį ir fiziologines reakcijas lemia ne situacijos, o jų interpretacijos, kurios dažnai pasireiškia automatinėmis mintimis. Žmonės dažnai klaidingai interpretuoja ir neutralias ir netgi teigiamas situacijas, todėl jų automatinės mintys būna iškreiptos.
Negatyvios automatinės mintys yra KET pagrindas. Nors kai kurios automatinės mintys gali būti teisingos, dauguma jų yra arba klaidingos, arba joms būdinga tik maža dalis tiesos. Dažniausios mąstymo klaidos pagal Becką yra šios:
Mąstymo būdas „Viskas arba nieko“. Tai mąstymo būdas, kuomet situacija suvokiama pasitelkus tik dvi kategorijas – juoda arba balta, užuot žvelgus į ją vientisai ir nuosekliai.
Mąstymo klaidos pavyzdys: „Jeigu nepatiriu absoliučios sėkmės, esu nevykėlis“.
Emocinis mąstymas. Manome, kad kažkas turi būti tiesa tik todėl, kad „jaučiame“ (iš tiesų tiesiog tikime tuo) taip stipriai, kad ignoruojame arba nuvertiname faktus, rodančius, jog yra kitaip.
Mąstymo klaidos pavyzdys: „Žinau, kad daugybę dalykų darbe darau gerai, bet vis tiek jaučiuosi nevykėlis“.
Perdėtas apibendrinimas. Darome apibendrinančią neigiamą išvadą, kuri gerokai išeina už esamos situacijos ribų.
Mąstymo klaidos pavyzdys: „[Kadangi susirinkime jaučiausi nejaukiai], vadinasi, neturiu reikiamų savybių, kurios padeda bendrauti su žmonėmis ir pasireikšti kolektyve”.
Pozityvių dalykų nuvertinimas. Nepagrįstai tvirtiname sau, kad teigiami išgyvenimai, geri darbai arba savybės nieko nereiškia.
Mąstymo klaidos pavyzdys: „Aš gerai susidorojau su šiuo darbu, bet tai nereiškia, kad esu kompetentingas. Man tiesiog pasisekė“.
Proto filtras. Užuot matę bendrą vaizdą, susitelkiame į vieną neigiamą smulkmeną.
Mąstymo klaidos pavyzdys: „Kadangi vertinant mano darbą vienas žmogus pasisakė neigiamai [nors dauguma darbą vertino teigiamai], vadinasi, dirbu blogai“.
Skubotas išvadų darymas. Automatiškai darome išvadas, nepagrįstas situacijos faktais. Du išvadų darymo pavyzdžiai yra „minčių skaitymas“ ir „ateities numatymas“:
- minčių skaitymas – manymas, kad žinome, ką kiti galvoja, neatsižvelgiant į kitas, labiau tikėtinas galimybes.
Mąstymo klaidos pavyzdys: „Jis galvoja, kad aš nieko neišmanau apie savo darbą“. - ateities numatymas – įsivaizduojame, kad gali nutikti kas nors bloga, ir tą spėjimą priimame kaip faktą.
Mąstymo klaidos pavyzdys: „Jeigu tai atsitiks, aš žlugsiu“.
Schemų terapija
Schemų terapija – tai sistemiška terapija, kuri išplečia standartinę KET. Joje daug daugiau dėmesio skiriama ieškoti psichologinių problemų priežasčių vaikystėje ir paauglystėje, daugiau dirbama su emocijomis, su terapeuto ir paciento santykiu bei su paciento disfunkcinėmis strategijomis.
Kas yra schema?
Tai tam tikras mumyse „įsispaudęs“ pasikartojantis reagavimo į įvykius šablonas, tipinis reagavimo būdas, kurį sudaro: – Mintys – Emocijos – Kūno pojūčiai.
Ankstyvosios disfunkcinės schemos pradeda formuotis tuomet, kai nėra patenkinami vaiko baziniai emociniai poreikiai:
saugaus prisirišimo, autonomijos, laisvės reikšti poreikius ir emocijas, spontaniškumo ir žaismingumo, realistiškų ribų bei savikontrolės.
Šiuo metu yra išskirta ir empiriškai patvirtinta 18 ankstyvųjų disfunkcinių schemų:
1) Buvimo paliktam/nestabilumo (Abandonment/Instability) – aplinkiniai suvokiami kaip nestabilūs ir nepatikimi, bijomasi, kad jie neužtikrins fizinio saugumo ar emocinės paramos, nes yra nestabilaus būdo (pvz. kartais įvyksta pykčio priepuoliai), arba kad jie gali mirti ar palikti pacientą dėl kito, vertingesnio žmogaus.
2) Nepasitikėjimo/išnaudojimo (Mistrust/Abuse) – tikimasi, kad aplinkiniai skaudins, išnaudos, žemins, apgaudinės, meluos, manipuliuos ar naudosis savo pranašumu.
3) Emocinės derivacijos (Emotional Deprivation) – tikimasi, kad noras gauti normalų kiekį emocinės paramos nebus patenkintas.
4) Defektyvumo/ gėdos (Defectiveness/Shame) – asmuo jaučiasi blogas, nepageidaujamas, su trūkumais, ir kad jeigu pasirodys reikšmingiems asmenims toks, koks yra, bus paliktas.
5) Socialinės izoliacijos/susvetimėjimo (Social Isolation/Alienation) – jausmas, kad asmuo yra vienas, atskirtas nuo likusio pasaulio, kitoks, nei kiti žmonės, nepriklauso jokiai grupei.
6) Priklausomybės/nekompetencijos (Dependence/Incompetence)– įsitikinimas, kad asmuo nėra pajėgus susitvarkyti su kasdienėmis situacijomis (pasirūpinti savimi, spręsti kasdienes problemas, priimti gerus sprendimus), negaudamas svarbios pagalbos iš kitų. Dažnai pasireiškia kaip bejėgiškumas.
7) Jautrumo žalai ar ligoms (Vulnerability to Harm or Ilness) – perdėta baimė, kad bet kuriuo momentu gali įvykti katastrofa ir kad asmuo nebus pajėgus su ja susitvarkyti. Bijoma susirgti, išprotėti, būti užpultam, patirti lėktuvo katastrofą ir pan.
8) Susiliejusios/neišsivysčiusios savasties (Enmeshment/Undeveloped self) – Perdėtas emocinis įsitraukimas bendraujant su vienu ar keliais reikšmingais žmonėmis, kuris neleidžia normaliai plėtotis savasčiai. Dažnai už to slypi įsitikinimas, kad bent vienas iš susiliejusių individų negali gyventi ir gerai jaustis be kito.
9) Nesėkmės (Failure) – įsitikinimas, kad žmogus patyrė arba neišvengiamai patirs nesėkmę ir kad yra fundamentaliai atsilikęs nuo savo bendraamžių pasiekimų prasme (pvz. išsilavinimo, karjeros, sporto ir pan. ). Dažnai kartu pasireiškia įsitikinimas, kad žmogus yra kvailas, netikęs, užima žemesnę padėtį, mažiau sėkmingas negu kiti.
10) Grandioziškumo/nusipelnymo (Entitlement/Gradiosity) – įsitikinimas, kad asmuo yra pranašesnis už kitus žmones ir nusipelno specialių teisių bei privilegijų, kad privalo gauti viską, ko nori, net jeigu tai nėra realu, neatsižvelgiant į kitų žmonių poreikius ir pan. Taip pat gali būti būdingas perdėtas polinkis į pranašumo siekimą (noras būti tarp sėkmingiausių, turtingiausių ir pan.), siekiant įgauti galios arba kontroliuoti.
11) Nepakankamos savikontrolės (Insufficient self-controll/Self-discipline) – nuolatiniai sunkumai ar atsisakymas pakankamai save kontroliuoti ir toleruoti frustraciją, kad būtų galima pasiekti tikslų arba apriboti savo emocijas bei impulsus. Jeigu ši schema pasireiškia švelnesne forma, pacientas įvairiai vengia diskomforto: skausmo, konfliktų, konfrontacijų, atsakomybės, taip aukodamas savo integralumą, įsipareigojimus.
12) Pavergimo (Subjugation) – perdėtas pasidavimas kitų kontrolei siekiant išvengti pykčio ar buvimo paliktam. Dažniausiai tokiu būdų būna atsisakoma savo poreikių arba emocijų (pvz. užgniaužiamas pyktis). Paprastai pacientas mano, kad jo norai, nuomonės bei jausmai nėra adekvatūs bei svarbūs kitiems.
13) Pasiaukojimo (Self-Sacrifice) – perdėtas koncentravimasis į savanorišką kitų poreikių tenkinimą kasdienėse situacijose, aukojant savo paties pasitenkinimą. Tuo dažniausiai siekiama nesukelti skausmo kitiems, išvengti kaltės jausmo arba palaikyti ryšius su žmonėmis. Dažnai kyla iš didelio jautrumo kitų skausmui.
14) Pritarimo siekimo (Approval-Seeking/Recognition-Seeking) – perdėtos pastangos gauti pritarimo, pripažinimo ir dėmesio iš kitų žmonių bei pritapti, taip aukojant galimybę turėti stabilų ir tikrą tapatybės jausmą. Žmogaus vertė priklauso pirmiausiai nuo kitų žmonių reakcijų, o ne nuo jo paties polinkių. Kartais taip pat per daug koncentruojamasi į išvaizdą, užimamą padėti, pinigus ar pasiekimus, manant, kad taip bus galima gauti pritarimo, žavėjimosi ir dėmesio.
15) Negatyvumo/pesimizmo (Negativity/Pessimism) – visą gyvenimą trunkantis polinkis daugiau dėmesio kreipti į neigiamus gyvenimo aspektus (skausmą, mirtį, praradimus, nusivylimus, konfliktus, neišspręstas problemas ir t.t.), sumažinant arba ignoruojant teigiamus ar optimistinius aspektus. Dažnai stipriai tikima, kad galiausiai viskas baigsis blogai.
16) Emocinio susikaustymo (Emotional Inhibition) – perdėtas spontaniškų veiksmų, jausmų ar bendravimo slopinimas, dažniausiai vengiant kitų nepritarimo, gėdos jausmo, ar impulsų kontrolės praradimo. Dažniausiai slopinamas a) pyktis, b) pozityvios emocijos (džiaugsmas, žaismingumas, seksualinis susijaudinimas), c) sunku išreikšti silpnumą bei laisvai kalbėti apie savo jausmus ir poreikius d) būdingas perdėtas racionalizavimas kalbant apie emocijas.
17) Nerealistinių standartų/perdėto kritiškumo (Unrelenting Standards/Hypercriticalness) – įsitikinimas, kad pacientas turi atitikti labai aukštus reikalavimus, nes tik taip išvengs kritikos. Dažnai sukelia įtampą, baimę sustoti bei didelį kritiškumą sau ir kitiems.
18) Baudimo (Punitiveness) – įsitikinimas, kad žmonės turi būti griežtai baudžiami, jeigu padaro klaidų. Dažnai jaučiamas pyktis, nekantrumas žmonėms, kurie neatitinka lūkesčių ar reikalavimų (įskaitant save). Sunku atleisti už klaidas tiek sau, tiek kitiems, nes nenorima pripažinti žmogaus netobulumo, atsišvelgti į aplinkybes ar atsižvelgti į jausmus.
Egzistuoja trys disfunkcinio tvarkymosi su schemomis būdai:
1) hiperkompensacija (schema overcompensation, kuomet mąstoma, jaučiama ir elgiamasi taip, tarsi tiesa būtų priešinga schemai),
2) vengimas (schema avoidance, stengiamasi taip susitvarkyti gyvenimą, kad schema niekada nebūtų aktyvuojama) ir
3) pasidavimas (schema surrender, laikoma, kad schema yra teisinga ir kenčiamas jos keliamas emocinis skausmas bei elgiamasi tokiais būdais, kurie patvirtina schemos teisingumą).
Terapijos tikslas yra gydyti schemas, t.y. sumažinti jų emocinį krūvį, disfunkcinių minčių kiekį, susilpninti su jomis susijusius prisiminimus ir somatines reakcijas bei pasiekti elgesio pokyčių. Paprastai schemos visiškai neišnyksta, tačiau po sėkmingos terapijos jos aktyvuojamos daug rečiau ir sukelia ne tokius stiprius išgyvenimus.
Kreipkitės asmeninei konsultacijai
Turite Klausimų?
Esu pasiruošusi išsamiai atsakyti į visus Jums rūpimus klausimus.
Svarstote kreiptis pagalbos?
Keliais sakiniais aprašykite situaciją, kurią norite spręsti ir aš artimiausiu metu Jums atsakysiu.
Taip pat galite užduoti bet kurį kitą Jums rūpimą klausimą.