„Laimės formulės“
Šiame skyriuje noriu pasidalinti „Laimės formulėmis“ - žymių arba „paprastų“ žmonių pasakytomis citatomis, kas yra laimė jų supratime ir patyrime. Šias citatas išgirdau bendraujant gyvai, perskaičiau knygose arba pamačiau filmuose. Kartais tiesiog mėgstu paklausti: „Koks yra tavo laimės receptas?“ Labai kviečiu ir Jus, kiekvieną, ypatingą, unikalų, pasidalinti savo šios dienos „Laimės receptu“. Tai gali būti neįkainojama kibirkštis kiekvienam perskaičiusiam...
„Kad taptum laimingas, tereikia pamilti savo paties kelią“.
„Vienitelis receptas, leisiantis pasveikti, gebėti kuo gražiau nupinti savo paties gyvenimo vainiką – tai džiaugtis savo unikalumu, vertinti jį. Neprivalote būti kaip visi. Neprivalote rasti teisingų sprendimų ir įgyvendinti juos dairydamiesi į kitų žmonių gyvenimą. Privalote apkabinti ir susitaikyti su savo gyvenimu. Tada tapsite nenugalimi“.
Kunigas Benas Lyris, iš knygos „Puslapis švelnumo“.
Galime klausti savęs „Kodėl aš?“, bet galime klausti „O kas toliau?“ Edith Eger
“Negaliu sakyti, kad viskas vyksta dėl kažkokios priežasties, kad neteisybė ar kančia turi tikslą. Bet galiu pasakyti, kad skausmas, sunkumai ir kančia yra dovanos, padedančios mums augti, mokytis ir tapti tokiems, kokie turime tapti”.
Edith Eger
Iš knygos “Pasirinkimas”
Gyvenimo prasmė? Svarstyti šį klausimą bendrais žodžiais būtų tas pats, kaip šachmatų čempionui užduoti klausimą: Koks yra geriausias ėjimas pasaulyje? Nereikėtų ieškoti abstrakčios gyvenimo prasmės. Kiekvienas turi savo ypatingą gyvenimo misiją, konkretų pašaukimą, kurį reikia įgyvendinti. Viktoras Franklis iš knygos "Žmogus ieško prasmės"
“Priminiau sau, jog esu čia tam, kad pasidalyčiau svarbiausia savo suprasta tiesa: kad didžiausias kalėjimas yra mūsų galvose, ir kad kišenėse jau turime raktą į laisvę – norą prisiimti visišką atsakomybę už savo gyvenimą, norą išdrįsti, liautis save kaltinti ir susigrąžinti nekaltumą, priimti ir mylėti save tokius, kokie esame – žmogiškus ir netobulus”.
Edith Eger
iš knygos “Pasirinkimas”
„Išmokykime save ir savo vaikus suvokti, jog kančia yra neišvengiama ir kokią ji turi vertę, kai reikia žvelgti tiesiai į problemas ir išgyventi jas lydintį skausmą“.
M.Scott Peck iš knygos Nepramintuoju taku